Laimingas atsitiktinumas: kaip Tukis šeimininkus rado

1/6

Suteik namus

2014-03-25 10:38

Laimingas atsitiktinumas: kaip Tukis šeimininkus rado

Teksto dydis:

Enrika nuo pat mažų dienų mylėjo šunis. Ji ilgą laiką gyveno su seneliais, kurie nepritarė norui auginti šunį. Baigusi mokyklą ir kartu su draugu Vytautu įstojusi į universitetą Šiauliuose, tuoj pat pradėjo ieškoti šuniuko.

Pora sumanė apsilankyti gyvūnų prieglaudoje. Buvo sekmadienis. Prieglaudos darbo laiko pabaiga. Apžiūrėję visus prieglaudoje buvusius gyvūnus nepamatė to, kuris būtų suvirpinęs širdį. Išeidami tarpduryje sutiko žmones, į prieglaudą atnešusius rastą šunelį. Tuomet jis buvo vos 3 mėn. amžiaus.

Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Enrika su Vytautu tuojau pat troško įkurdinti mažylį saugiuose savo namuose. Tačiau pagal prieglaudos taisykles turėjo laukti 14 dienų. Per šį laiką seniesiems šeimininkams suteikiama teisė surasti savo gyvūną. Šiuo atveju joks šeimininkas neatsirado. Taigi Tukis (kaip Enrika ir Vytautas jį pavadino) surado jaukius namus. Be šio gyvūno Enrikos ir Vytauto gyvenimas tapo neįsivaizduojamas.

Benamiai gyvūnai yra be galo atsidavę savo šeimininkui, toks yra ir Tukis, meilę jis paskirsto vienodai abiem – ir Enrikai, ir Vytautui. Jis sugeba pavergti visų aplinkinių širdis. Tukis netgi turi savo paskyrą socialiniame tinklapyje „Facebook“. Ir čia jis – labai populiarus. Žmonės, sutikę Tukį gatvėje, ima klausinėti: „Ar tik čia ne garsusis Tukis?“

Tukis kartu su savo šeimininkais gyvena linksmai. Šiauliuose Enrika su Vytautu organizuoja šunų susitikimus, kuriuose ir keturkojai, ir jų šeimininkai atranda naujų draugų.

NeBrisius.lt

Enrika nuo pat mažų dienų mylėjo šunis. Ji ilgą laiką gyveno su seneliais, kurie nepritarė norui auginti šunį. Baigusi mokyklą ir kartu su draugu Vytautu įstojusi į universitetą Šiauliuose, tuoj pat pradėjo ieškoti šuniuko.

Pora sumanė apsilankyti gyvūnų prieglaudoje. Buvo sekmadienis. Prieglaudos darbo laiko pabaiga. Apžiūrėję visus prieglaudoje buvusius gyvūnus nepamatė to, kuris būtų suvirpinęs širdį. Išeidami tarpduryje sutiko žmones, į prieglaudą atnešusius rastą šunelį. Tuomet jis buvo vos 3 mėn. amžiaus.

Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Enrika su Vytautu tuojau pat troško įkurdinti mažylį saugiuose savo namuose. Tačiau pagal prieglaudos taisykles turėjo laukti 14 dienų. Per šį laiką seniesiems šeimininkams suteikiama teisė surasti savo gyvūną. Šiuo atveju joks šeimininkas neatsirado. Taigi Tukis (kaip Enrika ir Vytautas jį pavadino) surado jaukius namus. Be šio gyvūno Enrikos ir Vytauto gyvenimas tapo neįsivaizduojamas.

Benamiai gyvūnai yra be galo atsidavę savo šeimininkui, toks yra ir Tukis, meilę jis paskirsto vienodai abiem – ir Enrikai, ir Vytautui. Jis sugeba pavergti visų aplinkinių širdis. Tukis netgi turi savo paskyrą socialiniame tinklapyje „Facebook“. Ir čia jis – labai populiarus. Žmonės, sutikę Tukį gatvėje, ima klausinėti: „Ar tik čia ne garsusis Tukis?“

Tukis kartu su savo šeimininkais gyvena linksmai. Šiauliuose Enrika su Vytautu organizuoja šunų susitikimus, kuriuose ir keturkojai, ir jų šeimininkai atranda naujų draugų.

NeBrisius.lt

Man patikoNeblogaiMan nepatiko